The Year Book / Prologas / 00
Prisikėlimo Karalius
Prieš karūną buvo kamera. Prieš kamerą – lūžis.
21 rėmeliai / ORIGINAL_000 / KELIO PLAUKIMAS
Sekti skyrių į garsąMiestas nežinojo mano vardo.
Atėjau nešdamas ateitį, kuri jau nebetinka. Torontas pakilo aplink mane, visas stiklas ir atstumas. Kažkur virš triukšmo, langas laikė paskutinę šviesą. Nežinojau, kuo tapsiu. Žinojau, kad noriu tai pamatyti.
Durys atsidarė į garsą.
Muzika buvo pirmas kambarys, į kurį mane įsileido. Grindys pajudėjo. Veidai pradingo dūmuose ir sugrįžo blyksniais. Pakėlęs fotoaparatą, žinojau viską, ką galėjau. Truputį sekundės, kambarys vyko ramiai. Aš susiradau kalbą.
Tyla keičia šviesą.
Yra dalykų, kuriuos aš laikau už rėmų. Jų svoris yra darbe: kaip aš laukiu išraiškos, kaip aš pastebiu tuščią kėdę. Aš pradėjau rinkti mažus dalykus, kuriuos pasaulis buvo pasiruošęs praeiti. Man buvo neįmanoma jų praleisti.
Paprastieji pradėjo degti.
Gatvėje mane sustabdė lapelis. Svetimo žmogaus rankos. Paskui – mano pačios apmąstymai. Miestas nuolat siūlė scenas, neklausdamas, ar aš pasiruošęs. Aš išmokau žiūrėti, kol nepasiekiau fotoaparato. Šis nedidelis vėlavimas pakeitė nuotrauką.
Popierius tapo karalyste.
Spausdinau tai, ko negalėjau pakęsti. Į albumą susibūrė nejudančios akimirkos. Susirado kaimynų. Metai tapo tuo, ką galėjau išlaikyti. The Year Book prasidėjo be sosto, be liudininko, su ramiu primygtinai, kad šie momentai nusipelnė likti.
Augimas neturėjo publikos.
Aš vis vaikščiojau, kai užgeso šviesos. Kažkur pakeliui fotografas pradėjo kilti iš asmens, nešančio fotoaparatą. Aurelian tai pavadintų pradžia. Criminal Code paklaustų, kas paliko atrakintas duris. Jau buvau lauke, ieškojau kito kadro.
Kita istorija gali būti tavo.
Padarykime ką nors
Verta išsilaikyti.
Portretai, nedidelės šventės, savarankiškos idėjos ir ambicingos komisijos. Pradėkite nuo to, kas jums svarbu.




















